Kodėl verta atskirti tikrą medų nuo klastotės?
Tikras, natūralus medus – tai daugiau nei saldiklis. Jame gausu naudingų junginių: fermentų, antioksidantų, vitaminų ir mineralų. Būtent jie stiprina imunitetą, ramina gerklę, palaiko virškinimą ir padeda atgauti energiją.
Tačiau kai medus klastojamas – viskas, kas vertinga, dingsta. Praskiestas ar dirbtinis medus dažnai neturi nei skonio gilumo, nei biologinės vertės.
Tai gali būti tiesiog pigus sirupas, kuriame nėra nieko naudingo sveikatai. Skirtumas – ne tik skonyje. Skirtumas – tame, ar tavo kūnas gauna tikrą naudą, ar tik tuščias kalorijas.
Kuo netikras medus gali pakenkti?
Netikrame meduje dažnai slepiasi pigūs sirupai, dažikliai ir skonio stiprikliai. Iš išorės toks produktas gali atrodyti kaip tikras medus, bet organizmui – tai tuščias, bevertis mišinys.
Toks „medus“ gali sukelti staigius cukraus kiekio svyravimus, apsunkinti virškinimą, o kai kuriais atvejais net paskatinti uždegiminius procesus. Kūnas tikisi maisto, kuris stiprina. O gauna dirbtinę imitaciją, kuri ne tik nepadeda – bet gali ir pakenkti.
Kaip atsirinkti kokybišką medų be jokių tyrimų?
Daryti laboratorinius tyrimus kiekvieną kartą nusipirkus medaus – nepraktiška. Tačiau yra keli paprasti būdai, kaip atskirti tikrą, kokybišką medų nuo galimų klastočių.
Pirk iš patikimo bitininko ar gamintojo
Jei pasitiki tiekėju – testų gali ir neprireikti. Tiesioginis kontaktas su bitininku, geri atsiliepimai ir aiški reputacija – tai vieni geriausių kokybės įrodymų.
Atidžiai skaityk etiketę
Kokybiški gamintojai dažnai pateikia laboratorinių tyrimų rezultatus bei kokybės sertifikatus. Tokie dokumentai parodo, kad gamintojas neturi ko slėpti ir pasitiki savo produktu.
Kurie dokumentai rodo skaidrumą?
Ieškok aiškios kilmės – pavyzdžiui, „Lietuvos medus“ arba „pagaminta ES“. Tai rodo, kad produktas atitinka griežtesnius kokybės standartus.
Venk medaus, kurio etiketėje rašoma „medaus mišinys“ – tai reiškia, kad skirtingi medūs buvo sumaišyti, dažnai iš įvairių šalių, ir tai nebūtinai rodo aukštą kokybę.
Kaip nustatomas medaus tikrumas?
Internete netrūksta patarimų, kaip atskirti tikrą medų nuo klastotės – bet daugelis jų neturi jokio pagrindo.
Šiame straipsnyje rasi tik tai, kas paremta mokslu arba logiškai paaiškinama. Jokių spėlionių. Tik aiškūs ir patikimi būdai, kaip atpažinti natūralų medų.
Pažengę testai remiantis mokslu, kuriuos gali atlikti namuose
Kristalizacijos stebėjimas bėgant laikui
Tikras medus laikui bėgant kristalizuojasi – ir tai visiškai normalu. Priešingai nei dažnai manoma, kristalizacija nėra defektas, o natūralus požymis, kad medus nėra kaitintas ar praskiestas.
Jei medus ilgai išlieka skystas, gali būti, kad jis buvo apdorotas aukšta temperatūra arba praskiestas sirupu – o tai mažina jo vertę.
Svarbu žinoti
Kai kurios medaus rūšys (pvz., akacijų arba lipčiaus medus) kristalizuojasi labai lėtai arba visai nesukietėja.
Klampumo stebėjimas ant pakreipto paviršiaus
Užlašink šaukštelį medaus ant lygios lėkštės ir ją pakreipk. Jei medus teka lėtai, tolygiai, vientisa juosta – tai geras ženklas. Jei teka greitai, skyla į sroves ar palieka vandeningą pėdsaką – gali būti, kad jis praskiestas.
Vis dėlto tai tik pirminis įspūdis. Kai kurių augalų medus natūraliai būna skystesnis arba tirštesnis. Taip pat klampumui įtakos turi temperatūra ir laikymo sąlygos.
Tad šis testas gali padėti pastebėti įtartinus požymius, bet vien jo nepakanka norint įsitikinti, kad medus tikras.
Drėgmės kiekio matavimas refraktometru
Medaus kokybę dažnai išduoda jo drėgmės kiekis. Jei drėgmės per daug – medus galėjo būti praskiestas arba laikytas netinkamomis sąlygomis.
Tai galima tiksliai patikrinti refraktometru – nedideliu optiniu prietaisu, matuojančiu skysčio drėgmę pagal šviesos lūžį. Pakanka užlašinti lašą medaus ant stiklelio, pažiūrėti į prietaisą – ir matai rezultatą.
Natūralaus medaus drėgmė paprastai siekia 17–20 %. Didesnis skaičius kelia įtarimą dėl skiedimo ar nebrandumo. Tai vienas tiksliausių būdų įvertinti medų, kurį gali naudoti net ir namuose.
Brix testas – cukraus koncentracijos įvertinimas
Šis testas parodo, kiek tirpių medžiagų yra meduje – dažniausiai tai natūralūs cukrūs. Kuo jų daugiau, tuo medus brandesnis ir kokybiškesnis.
Testas atliekamas panašiai kaip refraktometru: užlašini lašą medaus, žiūri į prietaisą ir matai cukraus koncentraciją procentais. Jei rodmuo per mažas – galima įtarti, kad medus praskiestas arba išsuktas dar nesubrendus.
Be šių mokslu paremtų testų, internete paplitę ir daugybė patarimų, kurie skamba įtikinamai – bet dažnai klaidina. Išanalizuokime juos vieną po kito:
13 populiarių testų iš interneto – veikia ar tik mitas?
Naudingi (dalinai pagrįsti) testai
Testas su vandeniu
Teigiama, kad tikras medus įlašintas į vandenį turėtų nugrimzti į dugną, o praskiestas iškart išsisklaido.
Toks testas atrodo įtikinamas, nes tirštesnis skystis turėtų būti sunkesnis.
Tačiau kai kurie sirupai taip pat nugrimzta, o natūralūs skysti medūs gali susimaišyti iškart.
- Iš dalies teisinga, bet šis testas nėra patikimas.
Ar jodo lašas parodo krakmolą?
Kai kurie siūlo sumaišyti medų su vandeniu ir įlašinti jodo. Jei skystis pamėlynuoja, teigiama, kad meduje yra krakmolo.
Tai yra tikras cheminis testas, bet jis tinka tik labai retoms klastotėms, kai naudojamas būtent krakmolas. Tokie atvejai šiandien labai reti.
- Tai tikslus testas, bet beveik niekada nepritaikomas.
Ar kvapas išduoda tikrą medų?
Teigiama, kad tikras medus turi natūralų, stipresnį kvapą, o klastotės – beveik jokio.
Tai gali būti naudinga užuomina. Daugelis klastočių yra bekvapės, tačiau kvapas priklauso ir nuo žiedadulkių bei augalų, iš kurių medus surinktas.
- Kvapas gali padėti, bet jis nėra įrodymas.
Klaidinantys testai
Ar medus susigeria į servetėlę?
Sakoma, kad tikras medus turėtų likti paviršiuje, o praskiestas – iškart susigerti į popierinę servetėlę.
Tačiau viskas priklauso nuo drėgmės. Net natūralus medus, jei yra skystas, gali įsigerti. O tirštas netikras medus gali likti paviršiuje.
- Šis testas klaidina – rezultatas priklauso nuo daugelio veiksnių, ne vien tik medaus tikrumo.
Ar tikras medus karamelizuojasi, o netikras – burbuliuoja?
Teigiama, kad kaitinant tikras medus karamelizuojasi, o netikras pradeda burbuliuoti.
Iš tikrųjų reakcija priklauso nuo temperatūros ir medaus sudėties. Abu – tiek tikras, tiek netikras – gali tiek burbuliuoti, tiek tamsėti.
- Šis testas nepatikimas – abi rūšys gali karamelizuotis ar burbuliuoti priklausomai nuo kaitinimo ir sudėties.
Ar putojimas reiškia, kad medus netikras?
Manoma, kad jei medus maišant ar kaitinant ima putoti – jis netikras.
Iš dalies tai gali būti tiesa, nes kai kurie sirupai putoja labiau. Tačiau natūralus medus taip pat gali putoti dėl fermentų ar oro burbuliukų.
- Tai nepatikimas testas.
Ar tikras medus šaldytuve sukietėja?
Kai kurie sako, kad tikras medus laikomas šaldytuve turėtų sukietėti arba kristalizuotis.
Tačiau kristalizacija priklauso nuo medaus rūšies. Akacijų medus, pavyzdžiui, ilgai išlieka skystas net ir šaltyje.
- Tai nėra patikimas rodiklis.
Ar medus vandenyje sukuria spiralę ar korių formą?
Internete rašoma, kad įlašintas į vandenį tikras medus sukuria spiralę ar net korio raštą.
Tai tik vaizdinis efektas, kuris priklauso nuo to, kaip pilamas medus, jo klampumo ir vandens paviršiaus savybių.
- Tai tik vizualinis efektas – priklauso nuo pilimo būdo, o ne nuo medaus tikrumo.
Visiškai beverčiai testai (mitai)
Ar atsiranda medaus kauburėlis?
Sakoma, kad jei pilant medų jis teka vientisa srove ir ant paviršiaus susidaro kauburėlis, tai rodo, kad medus tikras.
Tai skamba logiškai, nes tirštesni skysčiai teka lėčiau. Tačiau kaip teka medus priklauso nuo daugelio dalykų: kiek jame drėgmės, kokie augalai žydėjo, kokia laikymo temperatūra.
Kai kurie natūralūs medūs būna skystesni, bet vis tiek tikri. Be to, ir tirštas sirupas gali sudaryti panašų kauburėlį.
- Tai mitas. Kauburėlis neparodo, ar medus tikras.
Ar užsidega degtukas su tikru medumi?
Manoma, kad jei degtuką pamirkyti meduje ir bandyti uždegti – jis užsidegs tik tada, jei medus tikras.
Tačiau tai priklauso nuo drėgmės kiekio. Net tikras medus, jei jame daug drėgmės, neleis degtukui užsidegti.
- Tai netiesa. Degtuko uždegimas nieko neįrodo.
Ar medus apsivynioja aplink šaukštą kaip siūlas?
Sakoma, kad tikras medus sukant šaukštą turėtų apsivynioti tarsi siūlas, o netikras – tiesiog varvėti.
Tačiau tai priklauso nuo tirštumo. Kai kurie natūralūs medūs, pavyzdžiui, liepų ar akacijų, yra skysti ir nevarva „kaip siūlas“.
- Tai mitas. Šis požymis neparodo tikrumo.
Ar medus limpa prie popieriaus po kelių minučių?
Kai kurie sako, kad jei po kelių minučių medus prilimpa prie piršto ar popieriaus – jis tikras. Tačiau visi medūs, tiek tikri, tiek netikri, yra lipnūs, nes turi daug cukraus.
- Tai bevertis testas. Nieko neįrodo.
Ar medus susigeria į odą?
Kai kurie sako, kad jei įtrinsite medų į odą, tikras medus turėtų susigerti ir nepalikti lipnumo. Esą netikras liktų slidus ar lipnus.
Tačiau tai mitas. Medus nėra kremas – jis nesusigeria į odą, o tiesiog išdžiūsta, palikdamas plėvelę. Taip nutinka tiek su tikru, tiek su netikru medumi.
Net medicininis medus laikomas ant odos, o ne „įtrinamas“, nes niekas nelaukia, kol jis susigers.
- Tai mitas. Oda neparodo, ar medus tikras.
Kaip laboratorijose tikrinamas medaus tikrumas?
Namų testai gali būti įdomūs, bet jie neatskleidžia visos tiesos. Norint tiksliai nustatyti, ar medus yra natūralus, reikalingi laboratoriniai tyrimai. Jie parodo, ar meduje nėra priemaišų, pridėto cukraus ar perdirbimo pėdsakų.
Štai 4 pagrindiniai, paprastai paaiškinti tyrimai, kurie padeda nustatyti medaus natūralumą:
Žiedadulkių tyrimas:
Kiekviename medaus laše lieka žiedadulkių – tarsi augalų „parašas“. Laboratorija gali nustatyti, iš kokių augalų surinktas medus ir ar tai atitinka tai, kas parašyta ant etiketės. Tai gana paprastas ir dažnai naudojamas tyrimas.
HMF ir diastazė:
Kai medus per ilgai laikomas arba per stipriai kaitinamas, jame atsiranda junginys HMF. Jo kiekis parodo, ar medus senas ar apdorotas, o diastazė – tai fermentas, rodantis, kiek medus išliko natūralus. Kuo jos daugiau – tuo geriau.
C4/C3 izotopų testas:
Šis tyrimas padeda nustatyti, ar į medų buvo įmaišyta cukraus ar sirupo, pvz., iš kukurūzų ar cukranendrių. Jis gana naudingas, bet ne visada aptinka visas klastotes, todėl naudojamas kaip papildomas tyrimas.
NMR analizė:
NMR analizė – tai vienas pažangiausių tyrimų, galintis aptikti net mažus klastočių pėdsakus. Nors labai tikslus, jis brangus ir dažniau taikomas profesionalioms ekspertizėms nei įprastiems tikrinimams.
Išvada
Jei nusprendei stiprinti savo organizmą ir nori naudoti medų kaip natūralų pagalbininką – svarbiausia, kad jis būtų tikras. Netikras medus – tai tik saldus sirupas be jokios pridėtinės naudos.
Namų testai gali padėti pastebėti tam tikrus požymius, tačiau jų galimybės – ribotos. Jei nori visiško tikrumo, tau prireiks laboratorinių tyrimų.
O svarbiausia – rinkis tiekėją, kuriuo gali pasitikėti. Tai paprasčiausias ir efektyviausias būdas apsaugoti save nuo klastočių.
Šaltinių sarašas
- 1. PubMed – National Library of Medicine
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov
Pasaulyje pripažinta medicinos ir biochemijos tyrimų duomenų bazė. Čia publikuojami šimtai recenzuotų straipsnių apie medų, fermentus (diastazę, HMF), sudėtį ir autentiškumo nustatymą. - 2. Honey.com – National Honey Board (JAV)
https://www.honey.com
Oficialus švietimo šaltinis apie medaus savybes, apdorojimą, vartojimą bei kokybės vertinimą. Sudarytas JAV Nacionalinės Medaus Tarybos. - 3. ScienceDirect
https://www.sciencedirect.com
Tarptautinė mokslinių tyrimų platforma. Joje publikuojami tyrimai apie medaus cheminę sudėtį, antibakterines savybes, izotopų analizę (C3/C4) ir NMR metodus.
